Tu atlaisk, kad tavi pamylėjau
Gal man šiteip gegula kukava
Kai širdy siaute vasaras vejai
Ant žalynų man žvaigždes lingava.

Tava veidų sapnuos aš regėjau
Šviesų, gražų lyg saula lunguos
Į akis man liūdnai pažiūrėjai
Tolai toly nutolai laukuos...

Pasakei, kad nenori, neraikia
Kad kitai tava lūpas paskirtas
Dėl kitos tava siela apsvaigus
Vien dėl jos tu gyventum ir mirtum.

Pasitraukiau aš tykiai į šoną
Aik, kur šaukia tavi likimas
Mana kitas vingiuoja takelis
O ta meila ir liks atminimuos.

Bet kai liejas birželia lietūs
Kai vaivorykštį saula išaudžia
Man dar skauda, širdį palietus
Ir taip maudžia, taip velniškai maudžia

Ir kai šventą Janinių naktį
Vainikus mergas pins paupy
Kažkam žvaigždes skaisčiau ims degti...
Prisimink, kad mylėjau tavi.