Prancūzija. Taize.
Kas savaitę besikeičianti žmonių minia,
Žalias peizažas,
Saulėgrąžų laukai,
silence parkas
kuriame girdisi tik kažkieno šnabždesiai.
Ir viena Bažnyčia-visiems:
Krikščionims ir kitiems.
Joje dešimtys tūkstančių žmonių
sudaro vienį.
Giesmėse visų balsai pakimba virš galvų
ir susiliedamos į visumą užlieja melanchoniška harmonija.
akimirką neatskyriau kur giedu aš,
o kur priešais sėdintis juodaodis.
Pyktis, liūdesys,
laimę, džiugesys..
ir visi kiti tarpusavyj besipjaunantys jausmai,
nurimo. užsiliūliavo.
išgaravo žvakių šviesoje.
Tik ramybė teka gyslomis,
Į kiekvieną pirštų galiuką.
leudate omnes gentes
leudate Dominum.
Giedokit visos tautos,
Giedokit Viešpačiui.
Iš sekmadienio į sekmadienį.
Į Taize ir iš jos..
Tik savaitė duota
atrast gyvenimo Tiesos..
Tai ką mačiau,
Ką girdėjau,
Širdimi jaučiau,
Pirštų galais liečiau-
rankomis aprėpiau,
apkabinau,
suspaudžiau
ir oranžiniu kaspinu surišau....

xxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxx

Lietuva. Kaunas.
Automobilių ūžesys.
Grįžtu namo
ir vos pravėrusi duris,
pasiilgstu kitų namų.
Ant lovos parsiverčiu lagaminą,
atsegu atsargiai, kad nepabėgtų mano Taize.
bet ten-nieko.
nei silence parko
nei kitokių žmonių
nei saulėgrąžų laukų
nei ore pakibusių giesmių...
iš lagamino ištraukiu tik
ilgą ir platų
oranžinį audinį.....