it gervė
it gervė pakylu
virš
drumzlinos pelkės
ir žvilgsniu surenku
išblukusias naktis.
tik dūmai-
ne ugnies,
ne parako,-
ne aukuro,
o praėjusios vasaros
remias į šulinio rentinį,
kur tavo šilkverpio viltis...
be atošvaitos vandeny,
be dueto širdy,
pledu užklota vienatve,
ar šilčiau ryte?
- - - - - - - - - - - - - - - -
birželio preliudijos dygsniai
žali žali žali...