Brastos nėra, tik lieptas be turėklų,
O horizonto juosta taip toli.
Seguosi prie juosmens kantrybės dėklą,
Save padrąsindama: "Tu gali!"

Sugrubo mano rankos, kojos slysta,
O dar kiaurai šalti lietaus lašai.
Sukandu aš dantis-tik nenukristi!-
Juk liko tiek nedaugel, tiek mažai.

Jau paskutinis žingsnis, paskutinis,
Sukaupusi jėgas-į priekį ir...
Atsisuku-vien tik vanduo ledinis,
O mano liepto be turėklų nėr.