Mano rytas lyg žaltys susirangęs
Vogčiomis laižo saulę nuo lango
Ir spėlioja: kavos? ar arbatos?
Po žvynais nakties filmus suslapstęs.

        Staiga akylas mąstymo urėdas
        Į kumštį prunkštelėjęs, tarė:
                       Gėda!
        Birželio pievoj prisiveist žalčių...

Tad rytmetį šį skruzdės sapną liečiu,
Kopdama beržo tošies laipteliais...
Šis saulėtekis gimė tik man. Tai jaučiu
Supdama jį ant kelių, rasomis išpieštų...

p.s. Kai nubusi, nuo manęs parneš vėjas
                        bučkį tau ir... šypsenėlę...