Širdis apšalus nuo pilkų dienų
nepatiria gyvenimiško džiaugsmo
su nuoboduliu gyvenu  kartu
ir nusispjaut kuo šiandien apsiausiu

man nesvarbu ką žmonės pasakys
ir ar supras mane šiandieną
dangumi plaukia toks nuobodulys
sudegint noriu jį kaip saują šieno

jį apipilsiu pirktos meilės benzinu
įbrėšių linkstantį aistros degtuką
žydra kad suliepsnojęs ugnimi
nepersekiot manęs jis kaip teliukas

o triperį* jei kartais pasigaučiau
iš vis tai būtų nuostabi naujiena
gyvenimas naujų spalvų įgautų
žudyčiau nuobodulį taip kasdieną


*triperis-gonorėja