Ties poliaračiu tik ežeras ir tirpstantis ledas
atsiprašau, e.
Aš negyvas užšalęs ežeras
Pulsuojantis aižintis ledas
Kiek šiąnakt įminta pėdų
Mano vienišas keliautojau
Tau patinka
Kai nugara slysta vanduo
Lede baltos odos įspaudai
Juk žinai
Tavęs aš nesaugau
Tik pasakoji mano istoriją
Ir čia pats ja tampi
Prabusk
Šiaurės meškos kailis
Ir pūkai sniege
Tai mirties slėnis
Mano mylimas
Vienišas keliautojau
Aš tyliu
Tu pasakoji mane
O gal esi tik aidas