Nemuški, Mama
Sukurk mane iš naujo, Dieve
Sudėk iš stipresnių dalių.
Neleiski manęs mušti mamai,
Neleisk nukirpt ilgų kasų.
Pažadins smūgis, ne viltis,
Sudužo rytmečio stebuklas.
Užtvindo ašaros akis,
Ir dingo vaikiškas naivumas...
Sudužo lėlės ir laivai,
Kuriuos nerūpestingai kūriau.
- Tu, ko troškai, tą gavai!
Suriko balsas mano kūnui.
Ir štai, dabar stipri esu,
Nelaužo vėjai, nei gaisrai,
Svajas sūpynėse supu
Ir plaukia ten nauji laivai.
Statau iš naujo burtų namą,
Kuriuos Jūs griovėte nūnai,
Puošiu gėlėm Mamytei kapą,
Telydi amžini sapnai.