Girdi, kaip skrenda juodas varnas?
Girdi, kaip mažas vaikas spardos?
Girdi, kaip sielvartauja žmonės,
Kaip jaudinas ir verkia mamos?

Matau, kur nutūpė tas varnas,
Mačiau, kaip klaikiai vaikas spardos,
Žinau, kad sielvartauja žmonės,
Ir rūpinasi vaikais mamos.

Jaučiu, kaip dūžta lango stiklas,
Kaip gęsta žvakės, kur garbė paminta,
Žinau, kad suktas ir gobšus praeivis,
Pamiršo, kam jėga paskirta.

Regiu, kaip vėjas žvakę užgesina,
Kur žmogiškumo siūlės plyšta,
Kad pasitenkinimą pajustų
Matau, kam visgi gi žmonės ryžtas.