po visko
... štai matai mane gyvą
sumaitotą išniekintą
išdraskytomis koordinatėmis
pačios savęs nukankintą
apkurtintą pasaulio šnabždesio
matai gyvą
visose jūrose skendusią
puolusią kam
po kojom
kam po ratais
dabar vėl tik
maišančią akimis
varnas su lietumi ir
gėdingai
šventvagiškai
besiilginčią mirties