*****
Kamanė manė - kaip gražu,
Kai leidžias saulė pamažu
Virš melsvo miško, virš gėlės--
Ją ant sparnų parnešt galės

Į savo lizdą vakaruos,
Pro debesį praskridus vos--
Lengvutį minkštą virš pušies,
Saulelę sparneliu palies

Ir lėks, ir skris kartu abi...
Mažyle mano, kur skubi ?!
Tu tik maža dar kamanėlė !
Žiūrėk, sparnus kaip gandras kėlė

Virš kiemo tuopų lig dangaus--
Bet saulės niekas nepagaus !
Kamanei aiškina mama,
Lopšely ją besupdama--

O ta jau merkias čiūčia liūlia--
Sapnely su saulele gula
Į debesėlio melsvą lopšį--
Jei tik norėsi įsiropši

Ir tu, vaikuti, učia učia--
Vėjelis šelmiškai taip pučia--
Kamanė, saulė ir vaikai
Keliauja Pasaka linksmai...