Pasiekei ribą galutinę
Nuskurdai, jaunas pasenai,
Pardavęs savo įkvėpimą
Orumo taurę sudaužei.

Po vieną gramą, skrupulingai
- Paimkit, žmonės, paimkit, gyviai,
Ištiesęs ranką nevalingai
Šnabždėjai garsiai, šaukei tu tyliai.

Nebepalies gelmių jau žodžiai,
Kuriuos po smiltį išbarstei,
Sutrypęs jautrios minties grožį
Žmogau, tu vertę praradai...

O kaip tave susigrąžinti?
Sugrįžki tyliai, sugrįžki tyliai:
- Nebemąstau dabar protingai,
O mano žmonės, o mano gyviai...