Nusipiešiu viltį ant lango,
Klevo lapą ant nurengto medžio.
Išrašysiu vaivorykštėm dangų,
Vėl prikelsiu svają bežadę.

Nusipiešiu tave kaip laukimą,
Kaip tikėjimą, nuodėmės vertą.
Vėl bandysiu apgauti likimą,
Bobų vasaros siūlais apnertą.

Man sapnuosis rugiagėlių pievoj
Tokios mėlynos motinos akys.
Šalia kelio, po liūdinčia ieva,
Tyliai skamba rudenio natos.