Melų pasaka

Skrenda girioje dramblys,
Smalsiai dairos į šalis.
Žiūri - medy zuikis tupi.
- Ką darai ten? - drambliui rūpi.

- Žuvį gaudau, meškerioju,
Kai pabosta - palinguoju.
Traukiu dainą o - lia - lia,
Skamba net visa giria.

- Gal mane priimtum, vyre? -
Dramblys zuikį meiliai giria:
- Tu šauniausias, protingiausias,
Žuvys kimba tau didžiausios.

- Na, gerai, - atsako zuikis.
Nuo pagyrų leipsta mulkis.
- Meškerę štai imk ir mesk,
Taip pagausi žuveles.

Dramblys zuikio greit paklausė,
Pasikrapštė kairę ausį,
Metė meškerę - oje!
Žuvys kimba jau ore!

Susisukusią, pilvotą,
Traukia žuvį net kuprotą.
- Oi! Kokia tava žuvis! -
Zuikis juokias, lūpa plyš.

Susigėdęs ir nuraudęs,
Dramblys džiaugias žuvį gaudęs.
Tuoj ant žemės pasidėjo,
Trypė kojom, negailėjo.

Išsitraukė - o - lia - lia!
Juokias jau visa giria.

Išsilygino mat žuvį,
Ta iškišo net liežuvį.
Akys šone viename.
Plekšnė gavosi.Vaje!
Santaja