Jų
Buvo daug
Ir niekas
Neklausė, kodėl
Šiąnakt lyja.
Sulūžę skėčiai
Vangiai
Žadėjo išgirst
Prabėgusį laiką.
Ir lijo
Lijo į mano akis
Netikrumo lietus...
Dabar jau
Neliko
Nė vieno tikro
Ir pamatuoto.
Išvargus kruša
Sukapojo lapus.

Tai tavo
Pavasaris...
Tik
Nereik to lietaus...