Nesukurti mums ir tik Dievo valia šis pasaulis sukurtas…
Kuriame visos vietos susijusios ir neišieškotos nepilnai
Beliko tik žmogus, jo kelias ir tikslas gamtos globai patikėti
Ir vargas tam žmogui
Kuris bėga per šaltas bangas
Nepalikdamas pėdsakų
Vis tolyn, vis tolyn
Nenugrimzdamas gilyn
Ir bėgsiu
Kol pasieksiu krantą
Prasiskyrė kelias į dausas
Kur pakliūna išrinktieji
Susikūrę savuoju susiliejimu mažą žmogelį
Atsigręžę ir į praeitį ir į dabartį
Mudu abudu būtume laimingi nugyvenę turėdami sukaupę tiek išminties
Visa tai kas išsiliejo vadinasi poezija.
1999 06 08