Gena laikas metų bangas
Per žmonijos virpančią širdį.
Keičia amžius ir epochas,
Viską mato ir viską girdi.

Nusispjaut jam į mūsų kančias,
Į valdovų didžių vilkiškumą.
Į Visatos juodąsias skyles,
Į ištroškusius nemirtingumo...

Nesilanksto prieš nieką jisai
Ir neprašo nieko malonių.
Laikas spriegia - ir krenta šulai,
Nesulaukę gražuolių glamonių...

Mielas laike, tik vieno prašau,
Per anksti neišverski iš balno.
Kol girdžiu ir tave matau,
Leisk įkopt į gyvenimo kalną.