Aš suprasiu žodžius, -
ne visi, aš žinau, ne visi
juk sugrįžta į uostą,
Net ir tie, kur žadėjo,
kur nieko nespėjo - negrįžta,
Tik prašysiu žmonių,
kad jie būtų geri man - neguostų,
Nekalbėtų kvailai,
kad dar nepraėjo jaunystė.

Aš graži, aš jauna, aš protinga -
o, Viešpatie geras!
Net akmuo pakelėj
išrasoja, pasiilgęs švelnumo...
Tiktai bangos kas kartą liūdniau -
tarsi gedulo skaros -
Mūsų kojas apkloja,
ir stingsta širdis nuo to
jūros dosnumo...