Tardamas žodžius
Debesų orchidėjoms
Nusispjovei,
Atodūsiu sunkiu atsidusai.
Mintys lyg traukinio vagonai
Pravažiavo bėgiais
Prisiminimų apvytais.

Lūpos sučiauptos,
Bet Tu šneki
Žodžius,
Kurie skambėjo Tau nežinant...

Gyvenimo sparnas
Užmerkė Jai akis,
O tavo kalba gerias
Į dangaus orchidėjas.