Alus
Darydavo senelis salyklinį alų
daigintus miežių maldavo grūdus
ir užplikytas kubile salyklas salo
per šiaudus tekino net du kartu
į kubilus supilstęs miežio sultis
mielėm užduodavo ir apyniais
ir miežis imdavo gyventi
putodavo užklotas kailiniais
kol kubile alus gyveno
lankydavo pirtelėj vis
į ąžuolo statines pylė
užkaldavo uosinėm volėmis
šulai statinių net traškėjo
lankai skamėjo stygomis
statinėse įkalintas alus virpėjo
kas pagaliau statinę pradarys
atkimšus volę šnypšdamas skubėjo
aludario kibirą pildė putomis
praėjus įkarščiui nusistovėjęs
ąsotyje švytėjo miežio spalvomis
košimo pirmo pirmininkas
vadinosi taip šelmiškai alus
išgėrus jo daugiau net keliai linko
darydavais į zombį panašus
tada įpildavo silpnesnio
iš antrojo košimo antrininko
visi vėl darėsi blaivesni
ir šokdavo net grindys linko
o kai abu juos į ąsotį
supildavo linksmai bravorius
skambėjo dainos iki soties
drebėdavo net lempose liktoriai
alus spec buvo baliaus pabaigtuvėm
turėjo mažą paslaptėlę jis
kad būt alus stipresnis cukrų dėjo
ant kibiro kilogramus net tris
alaus to vardas buvo dinamitas
pateikdavo jį gerti tiktai paryčiais
kai šeimininkai jau norėjo miego
svečiai lunatikavo patvoriais
ir skysto dinamito dvi stiklines
suversdavo kiekvienam ant galvos
nulūždavo sveteliai kaip šilkiniai
nugriūdavo ant šieno kupetos
Senelis mano puikiai darė alų
Ir buvo geras nuostabiai žmogus
putodavo alutis kaimo baliuos
ir linksmino kaimynus ir draugus