šnabždės man buvęs miestas per naktis
miegų agoniją užsups akordais
kai netikėtai graudulys paliks
ir šoks žibintai it garbingi lordai
o ant žolės kvailios maži lašai
iš praeities fontano krištolinio
kodėl lyg vėjas per mane ėjai –
lyg meilės vėjas nuo svajų sutinęs
tau senas grindinys rytais kartos
kad kartais papozuodavai prie žvakės:
bet miesto nėr –nėra jokios liepsnos
ir skrendančios į liepsną nėr plaštakės