išpažintis
bėgt
šoliuoti
murkt
kvėpuoki!
Dūsta.
Trinkteliu kumščiu.
Kvėpk.
Giliau.
AŠ JAU JAUČIU
Na ir kaip?
žažo žaže...
murkt ir bėgi.
ristute?
Ne. Greičiau. kaip kūmelys.
Tu manai jis mus pavys?
Tik kodėl, kai aš geriu, jis toks baltas... su šerkšnu.
O va kai žole kvėpuoju, jis man žaluma šmėžuoja.
bėgu paskui.
net šoliuoju.
tekšt į balą.
Nekvėpuoju.
Kažkas trinkteli kumščiu.
Įkvėpiu. Giliai. Jaučiu.
Na ir kaip, paklausia regis.
Pakeliu akis - kūmelė.
Vėl žalia?
oj ne vaikeli...
(šypsosi plačiai senelis)
šįkart tai tava senelė
Tokia pikta... kaip kumelė....
Tai sakyk, seneli mielas, ar skanus tau buvo šienas?
Tai, vaikeli ne šienelis, o tikra, šviežia žolelė...
Tai seneli, tu kaip hipis, visas ta žole aplipęs?
Toks aplipęs ir grįžau... Barė boba... varė lauk...
fuj ne boba, o senelė... vis kaip ta žalia kumelė...
(Aš prisislenku arčiau ir į ausi jam, tyliau)
Tai, seneli, čia gamta dėl to barnio bus kalta?
Taip Joniuk... Bet juk vistiek gi... Gamtą, vaike, reik mylėti.
Reik su upėm pabendrauti, medį glėbti, žolę traukti :D