Nepatiko mums aršioji lapkričio pūga
Ir ruduo toks darganas  tikrai mums nepatiko.
Prisiglaudusi virpėjau lyg būčiau nuoga,
Tavo akys jokio gailesčio man nepaliko.

Ir vingiavo metai kaip gelsvi rugiai,
Kol nupliko žolės, kol išdžiūvo rasos.
Tu jaunystę mano lyg peiliu raikei,
Kol dar gintarais žibėjo mano kasos.

Tu padovanojai man savo jausmus,
Pasiimdamas kaip atpildą manuosius.
Dalinai per pusę juoką ir skausmus,
Tartum puslapius gyvenimo marguosius.

Atsigręžt, sugrįžt  nenoriu į rugius,
Nes bijau istoriją sugrįžus sugadinti.
Gal verčiau pavirsti į margus drugius
Ir nustojus saulei šviesti paprasčiausiai dingti.

Išlinguot išplaukti su balta puta,
Ar paukščiu išlėkti pūgai prasidėjus.
Be ilgų kasų  matyt esu ne ta,
Jei tiktai dabar aš būsiu praregėjus...