mūzos ašarom stiklai aprasoję
           rasom nusiprausę
                   rytai

pasakom išsektom iš rankovės
          užmigdyti lopšyje
                  vaikai

želmenim į saulę nutekėję
            žemelėn gimton
įaugę krauju

žodžiais senelių širdy išnešiotais
          virpa sielos lietuvių
tikrų