Tyloj sijojom baimę žvilgsnio rėčiu,
Tamsybėj  vaikšto Drakula vai vai -
Ir liepė mums mama ramiai sėdėti,
Nes ten už lango siautėja baubai.

O kartais, būdavo, pūga stuksena,
Net katinas po lova lenda tuoj,
O mes nuščiuvę – kas stogais skardena?
Ir vien baisybės vaikiškoj galvoj.

Dabar išglosčiusi dukrytės kasą
Aš šypteliu: „ Už lango nieko nėr!“
- Bet, mama, kas vaikus į girią neša?
- Vampyrai geria kraują juk kasdien?

Aš palinguoju neigiamai daug sykių ,
Nenoriu, kad patirtų tai vaikai  -
Eini patamsy „ būtino dalyko“,
O tau per odą laksto pagaugai.