Sapne nuplaukė mano laivas, jo iškeltos burės nuplasnojo saulės nušviestame danguje tarp debesų; juose dar niekas nėra matęs išsvajotos aušros, tik aš.
Iš pirmo žvilgsnio – ji nieko daugiau kaip šviesa. Ir jei pameluočiau… ji ne tik prarastų savo švytėjimą, bet ir nukristų iš padangės. Ar yra kas nors tai regėjęs?
Kalbu apie sapnus: aš jų neatsimenu. Tik baisius. Visada bandau užrašyti jų nuotrupas, bet retai kada pavyksta. Girdėjau, kad sapnai gali būti labai reikšmingi.
Šiandiena sapnavau krentantį lėktuvą močiutės pievose. Ten žaidė du vaikai… lėktuvas smigo į žemę. Gyvi lavonėliai atsigavo, bet liko gulėti. Ar toks sapnas gali būti reikšmingas? Vien pagalvojus apie tai nukrato siaubas.
Argi nekeista būti gyvai ir sapnuoti mirtį. Kažin ar ištikrųjų gyvename.
Britanijos mokslininkai paprašė leidimo kurti žmogaus ir karvės hibridinius embrionus. Jų gyvenimo trukmė – kelios dienos.
Jie, gal tris kartus miegos.
Etiopijoje atkasė seniausių laikų genties vaiko mergaitės palaikus. Ji mirė prieš 3. 3 mln. metų. Poliežuvinis kaulas, prisitaikymas karstytis medžiuose primena bezdžionių anatominius bruožus. Ji niekados nekalbėjo.
Aš taip pat - kartais nepataisoma tylenė, užsispyręs gamtos vaikas, laukinė. Negi ir bezdžionės turi savo bibliją. Kažkuom tai turime tikėti.
Viena Afrikos žuvis medžioja sausumoje, ir net prisitaikiusi kviepuoti specialiu organu. Kažin ar galime turėti naują versiją - senųjų būtybių išėjimo iš jūros ant žemės procesą. Žiūriu į savo mielą šuniuką ir galvoju.
Ji žiūri į mane; iki šiolei nesuprantu ko, tad gali būti, kad mane apgaudinėja. Jis protingas šunžmogis. Bulgakovas nunėrė į gilius vandenius:
- Ne nuogas žvėries, o būtent žmogaus pradas nulemia visas Šarikovo ydas. Bet mano šuva geresnis.
Kokie bus hibridiniai embrionai, jei nemirs po kelių dienų, o vienas iš jų išgyvens?
Ar laiminga buvo maža juodukė mergaitė – juk ji buvo viena iš pirmųjų rūšių, pradėjusi vaikščioti ant dviejų kojų.
Kokie būsime mes?
Aš atsimenu tik baisius sapnus, ir jie gali būti reikšmingi. Tikrai taip.