Kai
Žodžiai sueižęs žodžius,
Kai rasa iškris ir
Būsim tikri,
Kaip sana
Apeiginę Pagulbią liepa,
Kai pailsusiąs stygąs lydes iškintėtus žodžius-
Bus pradžia.
Mes išeisim ir lauksim.
Kažkur ną Sadūnų prieklėčią,
Ną Stelmužęs aukurą,
Ar Liaudiškių kruntą versmių...
Mes būsim
Kiti.
Pamerksma plunksnas
Gaivion aukštaičių tarmėn ir
Rašysma...,
Kad nieką
Daugiau neažmirštumem.
Kaip Pagulbią trąbos asla
Ir kaip kelias,
Katruo pareinu.