Mūsų meilė – it šokis –
Neša mus lyg iš lėto,
Įsiūbuoja iš lengvo,
Surikiuoja į vietą

Ir jausmus, ir troškimus,
Ir mintis, ir aistras,
Tarsi saugo parimus
Tai, ką sielos atras,

Ir palaimina sąlyčius
Tokius brangius, laisvus...
Ir suteikia mums pojūčius
Nuostabius, taip gyvus,

Kad paliktų tvinksėti
Nuolatos smilkiniuos
Norą vėlei patirti
Tai, ką kūnai žinos...

Nes jei to neįvyktų,
Argi būtume mes
Taip be galo laimingi
Ir laisvi – per svajas...