Surūkysiu paskutinę cigaretę,
Paskutiniam bokale alaus prigersiu
Ir į margintą gyvenimo paletę
Dar kelias spalvas ar tonus žersiu.

Šitoks girtas kaip šiandien jau niekad
Nebebūsiu, mano buvus meile.
Na, suprask – išeinančius paliekant
Kartais tenka patrankyt į sieną galvą.

Nesiklauso girto verksmo mėnuo,
Ir Neris pro šalį ledą neša,
O širdis gyva tik dėl troškimo vieno –
Plyšta, virkauja, krūtinėj plazda.

Rimk, širdie, išniekinto poeto,
Juk žinai, kad nekaltai prakeiktas.
Nepažins jis rojaus pažadėto,
Susvyruos ir grius į sniegą. Šaltas.