Nori, nenori - nesvarbu. Juk tu čia…
Bet bet bus daug daug priverktų, ašarotų kelių,
Laimingų, paklydusių, nespalvotų žmonių.
Sustojusių, pavargusių, nuliūdusių draugų -
Nutraukusių giją vienodų veidų.

Visa tai liks prisiminimuose.
Jie blanks blanks, kol taps neryškūs
kaip per sena, prakiurusi šilelį.
Žiūrėsiu aš susišukavęs žilus plaukus.

Išsitrauksiu nuo čiupinėjimo
išblukusius akinius ir vaizdas
taps toks neryškus... nematomas...
ir po truputį, lėtai... šilelis užgeso.