cik neklaus kokis perkūnas
mani pasadzina unt arklia
kai nuo čierkas alyvų žydiejima
suskūranau kaštanų žvakiesu

cik neklaus kodia prie svirnui
ailėm nuskardiejis balsas
visam svieteliui pasakie
gimiau aš piemeniu


gal ažtat kų tavi myliu
brungus krašte mana
gal ažtat kų gimiau
i mirsiu piemeniu
žemelej sava

cik neklaus
cik neklaus
cik neklaus