Aš šauksiu Tave laukimu,
Vilkai mano širdį draskys...
Aš lauksiu, todėl kad tikiu
Kaip šunį pririšęs laikyk...
Tas toks mano naivus naivumėlis
Lyg būdoj žiema - tavo širdy
Bet aš staugsiu ir kauksiu kaip vėjas
Vis tikiu, kad šalna ta nunyks...
Ir pavasari purvą išbridęs,
Apsivėlęs, badaujantis šuo -
Tai širdis mano, saulę išvydęs
Kris po kojomis Tau, kaip akmuo.
Ir norės šitas šuo dar nors kartą
Tavo ranką nuolankiai laižyt.
Ką sakei? Kartojai neverta?
Tu tai šuniui mėgink pasakyt...