- Šiandien girioj bus puota, -
Tarė zuikis palengva.
- Prisikviesiu daug svečių,
Šoksim iki paryčių.

Kaip sumanė - taip padarė,
Ir svečių ieškot nuvarė.

- Ei, kviečiu visus į puotą! -
Šaukia zuikis varną juodą.
- Gal ateisite, kaimyne? -
Kviečia voverę lazdyne.

Kviečia lapę, kviečia vilką,
Net ir strazdą giesmininką.
Dar pakvietęs ir barsuką,
Vėl pro krūmus greitai suka.

Bebrai, kiaunė sąraše,
O dar kiek pelių gale.

Nusiplūkęs, bet laimingas,
Zuikis jaučiasi didingai:
- Tai bus šokiai! Tai puota!
Šoksim, trypsim, o - pa - pa!

Greitai vakaras atėjo,
Ir svečiai tuoj sugužėjo.
Prisinešę gardumynų,
Vienas kitą pavaišino.

Kai žiogai pradėjo griežti,
Strazdas dainą smagią rėžti -
Prasidėjo girioj šokiai.
Ėmė trypt, viens kitą mokyt.

Straksi zuikis, trypia lapė,
Vilkas galvą baisiai kratė.
Voveraitė suka ratą,
Paskui daro lyg kvadratą.

Kur beržynas tyliai ošia -
Bebrai tenai kortom lošia.
Kiaunė saldų stalą tvarko,
Ir nėra čia jokio vargo.

Visi linksminas, kvailioja,
Tik staiga, kad sumauroja:
- Kas čia girioj triukšmą kelia?
Nei miegot! Jau protą velia!

Treška krūmai, kažkas kosi -
Išlenda meška rudnosė.
- Oi, nudirsiu visiems kailį! -
Sumauroja rudagalvė.

Nusigandę žvėrys spruko,
Ir per girią dūmais rūko.
Bėga vilkas, bėga lapė,
Zuikį vejasi rudakė.

- Lipk į medį greit, kaimyne, -
Zuikį voverė mokina.
Šis pabandė - nepavyko,
Ir iš medžio šito krito...

Guli tyliai, nekvėpuoja.
Voveraitė aimanuoja:
- Kam sakiau jam medį lenkti,
Kaip dabar toliau gyventi?

Sumauroja vėl meška,
Netoli jau lepečka:
- Oi, aš kailį greit nudirsiu,
Zuikį pietum išsivirsiu!

Šoko zuikis išsigandęs,
Bėgo greit, dantis sukandęs.
Voverytė taip nustebo,
Kad beveik neteko amo.

- Gyvas! Gyvas! - šaukia garsiai,
Ir į medį lipa narsiai.

Išsilakstė visi žvėrys,
Baigės šokiai ir puota.
Išsitiesusi pakrūmėj,
Čiulpia leteną meška.

- Oi, tai bus saldus miegelis,
Tai sapnuosiu aš saldžiai. -
Nusisuko ir - užsnūdo.
Baigės puota. Bai, bai, bai...