rožiniai
vos gimęs
buvai pasmerktas
tai ir laižai dabar
uogienę
nuo dugno dugno
bet įsivaizduoji – dangų
aukštą beribį
po senovei gyvenam gerai -
išmokom gyvent užsimerkę
pažiūrėt į tave
ir kaip čia visi
ir koks nuostabus
atsimerkčiau
bet kad
vokai šitiek metų
suaugo
pasaulis liko laiške
neatplėštas