rožiniai

vos gimęs
buvai pasmerktas

tai ir laižai dabar
uogienę
nuo dugno dugno

bet įsivaizduoji – dangų
aukštą beribį

po senovei gyvenam gerai -
išmokom gyvent užsimerkę

pažiūrėt į tave
ir kaip čia visi
ir koks nuostabus

atsimerkčiau

bet  kad
vokai šitiek metų
suaugo

pasaulis liko laiške
neatplėštas
borušė