Pykšt! Pokšt! Tra-lia-lia!
Kažkas sprogsta vakare.
Tai kaštonai nevidonai
Gąsdina visus kieme.

Pykšt! Pokšt! Kaip baisu!
Susiėmęs už ausų,
Bėga namo dėdė Jonas,
Nors lauke vaikų gausu.

– Pykšt! Pokšt! Ar gražu? –
Baras dėdė pamažu.
– Šitaip gąsdinti kaimynus!
Prisireiks širdies lašų.

– Tai ne mes čia! Tai kaštonai! –
Šaukia vaikai tetai Onai.
– Mes nedaužom, netriukšmaujam,
Mums nerūpi tokie monai.

Pykšt! Pokšt! Tra-lia-lia!
Sprogsta jau kitam gale.
Tai kaštonai nevidonai
Bando gąsdint ir mane.