Jeigu aš krisiu į prarąją,
į begalinę tamsą,
į nerimo slegiančią nežinią.
Tyliai užmigsiu, niekada neprabusiu,
tikrąjį mirties skonį pajusiu.

Jeigu aš pasieksiu saulės paviršių,
liepsnose sudegsiu į pelenus pavirsiu,
bet pamatysiu tą mėlyną dangų,
ten kur angelai gyvena,
ten kur rojaus vartai.

O gal dar šiandien neužmigti?
Gal dar reikia tikrąjį gyvenimo skonį pažinti?
Juk aš dar noriu pabusti,
tikrąjį laimės skonį pajusti.