******
Žaidžiu aš kortomis su tarakonu,
Kuris įkrito į mėnulio sriubą--
Jis kalba man karaliaus tonu :
Žmogau, kur tavo saldžios eilės skuba ?!

Tu tiek prisaldinai, kad klimsta mano kojos,
Nuo salsvo kvapo sukasi galva...
Anksčiau personai mano puikiai klojos--
Dabar vien kliedesys geltonas... Va

Mėnulis išvirė net saldintą bulvienę--
Ragavo žvaigždės, buvo joms skanu,
Vos įkišau aš jon tik koją vieną--
Žiū papilvę jau gličią kabinu !

...Dabar saldokos kortos jau atrodo,
Net nulakuotos bibliniu laku--
Tad jau kaip sėdžiu ant rytinio puodo,
Poezijos metaforas laku

Iš ekonomikos politinės žodyno,
Gerai ir kliedesiai žarnyno po ranka--
Viens du montuoju griaučius naujo blyno--
Ir hienos sočios, ir lanka sveika...