Kumelė ir gegutė

Man ašakos širdy išraižė sakinius,
Motina kelis kartus prakeikė,
Išmokau vaikščiot atsimerkus,
Paakius žvaigždė išdraskė.

Bet kam dangus įgnybti gali,
Kai tu suki lizdus išmokyta gegutės?
O ji lyg švento Simono paukštelė,
Seniai parinko kryžiaus galą.

Susuks kumščius išsekę žmonės,
Pirštus birželis medumi lipdys.
Tu nepamiršk, jei kitame gyvenime-
Kumelė, tos rankos tau kasų nepins.

Ir man graudu taip kartais,
Kad taško horizonto-sapno nerandu.
Skaičiuoju pulsą prieš užmiegant,
O atsikėlus rankos, virtusios medum.
ančių virkdytoja