atverkit langus
tegul sueina vidun
visi nekviestieji

(ilga eilė)

nebylių paukščių giesmėn
savas tiesas įpynę
(ne)švariom rankom
pavasarį beria

savo kūne ir sieloje

akis kreivais pirštais akėję
gėlę sodina ir laisto
kiekvienai burnos bjaurasčiai
po antonimą suranda

pavargau lyg talkoje arus

daug metų pavasarius sėjam