Po to, kai tu mirei,
Buvo tik minutė tylos.
Dar vėstantį tave rado motina.
O po atsirado garsas.
Man jis priminė: lyg kažkas šauktų iš dreifuojančios nakties.
Kažkas, kas dar nemokėjo susinaikinti.
Atvažiavo policija.
Ir greitoji.
Atskyriau jas pagal švieselių kalbėjimą.
Neieškokite logikos (Motina neatskyrė).
Tave pašarvojo.
Atėjo tik keletas.
Girdėjau, todėl, kad buvai alkoholikas.
Neturėjai darbo.
Žmonos nei vaikų.
Nei draugų.
Va, todėl.
Ar kas pasiliko pernakt Saugoti Tavo dūšios?
(Motina skendėjo barbitūratų kliedesiuose).
Pasiliko. Grabų ir Numirusių guodėja –
Laidojimo Namų Moteris –
Ji sakėsi, kalbanti su numirusiais,
Dar sakė gulėjusi, kur gydomas protas.
Pasveikusi – papasakojo
Apie populiarėjantį “ Numirėlių, karščio ir dvoko verslą”.
Karštą dieną ji šaldanti mirusiuosius ledu.
Sakė motinai, labai gerai, nėra dvoko, pabandykit, verta, sakė.
Palaidojo tave prie pušų.
Kad oštų ramybę.
Daug smėlio.
Per gyvenimą tiek gėlių ir liūdesio, ir užuojautos nebuvai sulaukęs.
Palikau paskutinę dovaną tau prie kapo – kalėdinę,
Cigarečių geresnių, ne “Primos”
Ir kavos paką.
Mane tu mylėjai.
Alkoholike,
Kuris neturėjai darbo,
Žmonos nei vaikų.
Amžiną Atilsį.