Svarstyklių vergė
Temidės nėriniuoti dangalai
Nuo balto kaklo išgaubimo slenka.
Skeptruotų žvilgsnių vyzdžiuos nebuvai
Ir būt juose tik taikiniu neverta.
Atrišk akis Jai, juokis ir sakyk,
Kad mato tiktai siaurą žlugto lieptą,
Kad paliesta Ji dilgėlėm nesyk,
Tepta medum nuslysta ten, kur liepta.
Karališkojo stoto statula,
Svarstyklių vergė prarasta poetų,
Tik iki pusės likus uždengta –
Suniekinta, bet vis verta dar siekio.