Marga suknelė
Dilgtelėjo. Širdy. Gal sieloj.
Marga suknelė pro duris išėjo.
Neatsisuko. Nesusimąstė.
Išėjo suknelė – paliko man laisvę.
Siauručiais laiptais žemyn nubildėjo...
Vytis? Maldauti?
Sugrįžt nežadėjo...
O ir teisingų žodžių nerasti,
Kad sugrąžinti tai, kas prarasta...