Prisimenu Mamos veidą

Mamą prisimenu tarp pomidorų
jie gausiai augdavo darže
tėvas nešė vandenį iš griovio
ji laistė juos su skardine

po to prisimenu kaip kaimo baliuj
dainavo ji gražias dainas
o aš tada nedidelis vaikelis
dairiaus į kaimo mergaites

tarsi dabar matau atlaidų veidą
nors purvinas namo grįžau
kai baloje prie kiemo vartų
jūrų mūšį su draugu žaidžiau

prisimenu Mama mokyklon vedė
ir barė kai ten dvejetą gavau
o į daugybos lentelę nosį badė
ir pyko kai aš jos nesupratau

po to menu kai išleistuvių baliuj
lydėjai žvilgsniu išdidžiu
žinau mane labai mylėjai
ir didžiavais kad aš esu

o dar menu pro autobuso langą
žvelgei tu meiliai į mane
kai iš namų gimtų lydėjai
su ilgesiu ir ašarom veide

prisimenu kaip kritiškai žiūrėjai
kai mylimą mergaitę rodžiau tau
o mums vien gero tu linkėjai
tiktai dabar aš supratau

menu tave jau seną ir ligotą
belaukiančią vis tiek manęs
kada pražydus vyšnių sodui
atvykdavome su anūkais mes

Ir laiko upės tėkmėje prisiminimai
Mamos man veidą brangų sugrąžina
By Zenas