Lyg praradus teisę kalbėti visiems.



Uždarytom durim iš vidaus po truputį
Praslinkti kaip sapnui beribės nakties
Su šauksmo ir skausmo raudonais likučiais.

Kas po to?
-Kalbėk, nebijok, būk drąsi.


Išpjautas liežuvis ant žemės nudribęs
Kaip laiko žaislai amžinam sutrypti
Ir tiksi per greitai sekundės nemigę

Diena ar naktis, vis tyli ir tyli.

Pražiok savo laukinę srėbtuvę!
Mes laukiam po vieną salos vidury
Kartu, bet dalim į grupes susibūrę.

Tyli. Tu tyli,
Medinis žalty...