Atgrasei sukietėjusiom lūpom
Šalčio iltis parodęs baugiai
Aš kaltės šiluma apsisupus
Nes erotika žaidžia sapnais

Kai savam horizontų miestely
Gurkšniais virpinsi skonį kavos
Būsiu tartum paveiksle avelė
Nutapyta tiktai dėl spalvos

Tu jauti nugaruojančiais pirštais
Koks troškimas lipniai neramus -
Ryt coliukė iš skausmo numiršta
Sumaišydama žemėj planus


Nekankink vienąsyk iškentėjęs
Su miglom prarastom panakties:
Krikščionybės nelietę judėjai
Visą amžių po kryžium kaltės...