*****
Žolėdžiai tyliai atrajoja--
Minčių skeveldros dangų kelia,
Ramunėje kaip širšė Goja
Nutūpęs virpina plunksnelę

Ir tapo Chroną ant geltono
Jos vidurio juokingai skaistų,
Prisegęs angelą prie šono,
Vis prašo, kad į rojų leistų

Jį su visu ramunės žiedu
Ir su visa svita deliro !
Bet kas po krūmu slepias tie du--
Gal jie nuo debesio nubiro ?

...To nieks nežino mūs žolyne--
Nei jo žiogeliai, nei pelėdos,
Nei vabalėlis karvės blyne...
Tarsi ištirpo visos bėdos,

Tarsi laimingi virš kopūstų
Balti drugeliai ir vorai--
Kad tik juos vėjas nenupūstų,
Kad nenuneštų aitvarai--

Žolėdžiai tyliai atrajoja--
Minčių skeveldros dangų kelia...