Kai tave palaidos tyliai
Ir mintis visas suvers
Kur mėnuo kasnakt nebyliai
Žemėn remiantis rankas
Lyg nuluptas kailis styro
Išlupti šaknim jausmai
Visą naktį stipriai lijo
Raukšlėm sukosi delnai
Ir pamatę baisią tylą
Slėptis bandantys keliai
Lyg grandinėm surakino
Dangų griaunantys laužai
Nenorom lėtai išniro
Dantys medžių išverstų
Ir tik vienas dar vis styro
Ties šešėliu nubrauktu
Tarp pasaulių lyg suspaustas
Tarp bedugnės ir akmens
Laiko rėmuose įspraustas
Amžiams pamiršto rudens