Už kampo vasara tyko,
Išilgusio laiko, išsitempusių gyslų,
Nuo kraujyje tekančių nuotykių,
Skruostų duobučių,
Į kurias įsodintum po mėlyną akmenį,
Prisirptų mėlynių šakelės-
Pavėsis, kai liepa žada nuspalvinti veidą.
-------------------------------------------------
Man atrodo, kad gegužę žėmė
Mažina savo trauką,
Ir šuliniai veržias į dangų
Prisipildyti šilto lietaus.
Basos kojos geriau už aukštakulnius
Ir vaikiškus sportbačius.
--------------------------------------------------
Žiedai paslepia lizdus
Nuo išsiblaškiusių vėjų,
Nerandančių prieglobsčio
Jie su sparnuočiais negimusiais,
Spalvotais rytais beldžias į miegančių langus.
-----------------------------------------------------
Jeigu man po oda būtų įaugęs pavasaris,
Jo nedraskyčiau ir niekuo nekaltinčiau.
Dabar tik pavydas kitiems,
Kuriuos jisai pasirinko.