Jei miegočiau pakankamai ilgai
mano žaizdos užgytų

randai susiglaustų

miegas turi savo namus

mano sapnai šašuoti
nuplikę
pilni gašlių senių
ar tai – skaistykla
prieš kraustymąsi?

bijau mirti miegodama

kelionės žadina ilgesį
šešėliai įgauna daugiau
atspalvių
jų ribos pasiglemžia vis daugiau šviesų
ir tamsos

mano veidas pilnas šviesos
aš pilkėju

pakraščiai šarmoja
apauga žilvičiais žilvinais ir eglėmis
pelkėja

manęs niekas nemokė
tvarkytis
neparodė, kaip susitarti
su ribomis
kaip jas surankioti

mano gijos netiesios
pabėgiais sukabintos

gaudau buvimą
stabdau
bandau taupyti

nenoriu
bijau
miego namų

mano vidus apytamsis
pilki atspalviai turi po žmogų

kvapai irgi šešėliuoti

nenoriu paleisti – paliesti bijau

jei miegočiau pakankamai ilgai
mano žaizdos užsivertų

tikiu.

Bijau miegoti, todėl
kenčiu žaizdas
gydausi geležimi ir
malkomis maitinu ugniakurą
jei geležis nepadėtų
bus aplinkkelis.