užsimerkiu
ir įsivaizduoju
plytinčią pavasario begalybę
žydinčius sodus
atsimerkiu
ne, pavasaris
ne galvoj

kai iškeliausiu,
kad galėčiau
matyti – užsimerkti
įberk man žiupsnelį tų sodų –
trenki per pirštus

aš nieko neturiu
tačiau dabar galiu su
tavimi pasidalinti
sodo žiupsneliu

kada nebegali,
pradėk gyventi